atsismelkti — 1 atsismel̃kti, ia, atsìsmelkė atsigrūsti, atsibastyti: Ko tu čia atsìsmelkei, vaikeli! Kt. smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti; persmelkti; prasismelkti; prisismelkti; susmelkti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusmelkti — 1 nusmel̃kti, ia, nùsmelkė Vrb, Vl, Kv, nusmelkti, ia, ė Š, Pšl, Jnš tr., intr. 1. ppr. impers. labai suskausti, nudiegti: Ojė, tep nùsmelkė dantį! Lbv. Ar jau sirgsiu, ar ką: nùsmelkė nùsmelkė par galvą Vdžg. Kad nusmelkė par pusiau, tai nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasmelkti — 1 pasmel̃kti, ia, pàsmelkė tr., intr. geliamai paskaudėti, padiegti: Pàsmelkė pàsmelkė ranką – i nustojo Kv. Biškį galvą pàsmelkė – i praejo Šll. Man nuo tos ligos i ausyse pasmelkia Mžš. smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
persmelkti — 1 persmelkti tr. 1. perdiegti, perverti (apie aštrų skausmą): Krūtinę persmelkė dygliai S.Nėr. 2. perimti visą, kiaurai skverbiantis: Vėsa persmelkia kaulus sp. Išsiritu vienmarškinis iš lovos. Šaltis persmelkia visą V.Bub. Dulkia šaltas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasismelkti — 1 prasismel̃kti, ia (prasìsmelkia Jrb), prasìsmelkė prasibrauti, prasiveržti, pralįsti: Tiek daug žmonių, kad nė prasismel̃kt negalì Jrb. Prasismelkė pro žmones ir inlindo in grinčią Rmš. Kur prasismelksite dvieje, tenai mes prasismelksime ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
smelkti — 1 smel̃kti, ia, ė tr., intr. ppr. impers. NdŽ, DŽ1, Kin, Jrb, Erž, smelkti Š, Rtr, DŽ, DŽ1, Lnkv, Sml, Rm, Jnšk, Skp; Kos53, L 1. geliamai skaudėti, diegti: Dieglys smelkia man strėnose, t. y. duria, diegia, veria J. Smilkuliai smelkia man… … Dictionary of the Lithuanian Language
susmelkti — 1 susmel̃kti, ia, sùsmelkė tr., intr., susmelkti, ia, ė Slm aštriai suskaudėti, nudiegti: Krūtinę kad susmelkia, nebežinau, kas čia bus Kp. Tarpupirščiuose susmelkė skausmas rš. smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti; persmelkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įsmelkti — 1 įsmel̃kti, ia, į̃smelkė 1. tr. ppr. impers. geliamai suskausti, nudiegti: Moterei ligūstai, kaip vis, įsmelkia jai [šoną] J. Ar labai sopa dantį? – Tai gerokai įsmelkia Š. Atidarysiu langą, bo jau galvą į̃smelkė Vdžg. Jeigu neįsmelktų rankų… … Dictionary of the Lithuanian Language